- vinguliuoti
- vinguliúoti, -iúoja, -iãvo DŽ, KŽ, vìnguliuoti, -iuoja, -iavo J, J.Jabl, DŽ1, viñguliuoti DŽ1 1. intr. būti išsidėsčiusiam vingiais: Kelias vinguliavo tarp miškų sp. Per slėnį vinguliuoja upelis sp. Per mūsų kaimą Šlavanta vinguliúoja rš. Vinguliúo[ja] Upė, tai vadinam [p]Ldv. | refl. KŽ. 2. intr. Grš kaitaliojant kryptį, vingiuoti, vingiais eiti: Ilgai vinguliavęs tarp vežimų, maršalka pagaliau atsidūrė pačiame aikštės gale P.Cvir. | Linksmai spragsėjo malkos, vinguliavo, raitėsi auksiniai liepsnų liežuvėliai V.Myk-Put. 3. tr., intr. Vd, DŽ, NdŽ vizginti, sukioti, maskatuoti: Šuo vìnguliuoja su uodega J. Jau tau šuo uodega vìnguliuo[ja] Jrb. [Lapė] vinguliuoja uodega, vis į varną žiūri J.Jabl. Tiktai išbudęs žiūria – velnias išsišiepęs priešais su žvake stovia, nuo parilsio lekuoja, uodegą kaip šuo vinguliuoja BsMtII32(Srd). 4. intr. ringuoti, vingiuoti (gaidą): Jo nepavadinsite nei tenoru, nei falcetu, kaip nepavadinsite sopranu čiulbančios lakštingalos arba altu vinguliuojančios volungės V.Myk-Put. \ vinguliuoti; apvinguliuoti; atvinguliuoti; nuvinguliuoti; pavinguliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
